- karūnis
- karūnìs (= karuonìs) scom. (3b) 1. kas pats pasikoręs: Žmogus, kuris pasikorė, vadinas karūnìs J. 2. LC1886,29 kas pakartas: Ten pilnas miškas karūnių̃, t. y. žmonių prikartų J. 3. korėjas: Karūnìs, kurs kitus karia J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
